Kai dienos tampa ilgiausios, o saulė ilgiau užsibūna virš senovinių Gaujos slėnių, miškų ir pievų, gamta pabunda ypatingai vidurvasario magijai.

Žiemai apgaubus Latviją, Gaujos nacionalinis parkas virsta tarsi pasakų kraštovaizdžiu – pušynai žėri šerkšnu, o viduramžių miesteliai švyti mirgančių švieselių apsuptyje. Kiekvieną gruodį šis platus ir kerintis regionas tampa viena stebuklingiausių šalies šventinių krypčių, kviečiančia lankytojus patirti senąsias tradicijas, jaukius sezoninius turgelius ir gamtos kupinus nuotykius.

Vasaros saulėgrįža – ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktis – tai vienas svarbiausių įvykių Latvijos metiniame kalendoriuje, kurio laukia tiek suaugusieji, tiek vaikai. Apjungęs protėvių tradicijas su Latvijos pirmapradės gamtos magija, Gaujos nacionalinis parkas ir šiais metais siūlo įvairių renginių, kurie leis pajusti saulėgrįžos ritualų galią, mėgautis folkloro paveldu.

Reaktyviniai lynai virš viduramžių pilių ir į gurmaniškus atradimus vedantys miško takai – visai šalia Lietuvos. Vos keletas valandų automobiliu iš Vilniaus ar Kauno nukelia į Latviją, didžiausią Baltijos regione Gaujos nacionalinį parką.